Vilniuje, spalio 21 d. viešoje paskaitoje "Žinijos" mažojoje salėje bandėme diskutuoti apie fašistuojančią ideoligiją tiek medicinoje, tiek viešame gyvenime. Ji vadinama "lokaliniu realizmu". Visos problemos, kodėl nesusišneka tradicinė ir netradicinė medicina susiję su apibrėžimu kas yra žmogus. Šis apibrėžimas yra visose enciklopedijose ir žodynuose: "Žmogus (lot. Homo sapiens) – dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei. Visų žmonių populiacija dar vadinama žmonija".https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDmogus
Toks sąvokos "Žmogus" išaiškinimas, mano požiūriu, yra klaidingas, nes per siauras. Tai sovietinių laikų propagandos atgyvena. Tokio požiūrio į žmogų mus mokė marksizmo katedrose. Dabar - laikai pasikeitė, bet marksizmas neišnyko. Taigi tradicinę mediciną, tegul neįsižeidžia jos atstovai, drįstu pavadinti marksistine. Pabersiu druskos ir į tikinčių medikų daržą: Kaip galima eiti į bažnyčia, kalbėti "tikėjimo išpažinimą", kur sakoma "tikiu į Dievą, regimosios ir neregimosios Visatos kūrėją", o tuo pačiu metu į žmogų žiūrėti kaip į mėsos maišą, arba kaip į kalbančią beždžionę.
Alternatyvioje medicinoje "žmogaus" sąvoka daug platesnė. Tai dvasinis procesas, arba sielos kelias, kuriame fizinis apvalkalas yra tik viena iš stadijų. Žmogus turi daug kūnų. Visi kūnai, tame tarpe ir fizinis apvalkalas yra kvantinės prigimties. Alternetyvi medicina negydo fizinio kūno. Tai draudžia įstatymai. Tam, kad galėtume prisiliesti prie žmogaus fizinio kūno, reikalingas išsilavinimas ir licencijos.
Tuo tarpu alternatyvi medicina gydo kitus kūnus, o to daryti niekas nedraudžia, nes mokslas, kuriuo remiasi teisėtvarka ir klasikinė medicina, negali to įrodyti remiantis įprastu mums moksliniu metodu. Vadinasi - nepripažįsta. Žmonės yra įtikinti, jog tai - nerealu. Todėl mes gydome tai, ko iš esmės valstybės požiūriu neegzistuoja ir įtikiname, jog tai realu. Alternatyvininkų požiūriu visa tai realu ir egzistuoja. Žmogaus subtiliuosius kūnus galima nustatyti ir diagnozuoti jų būklę ne moksliniais metodais, tokiais, kaip, pavyzdžiui, biolokacija. Biolokacijai kaip mokslui ir amatui - daugiau kaip 5 tūkstančiai metų. Tradicine medicinai - gal vos tūkstantis.
Mūsų fiziniam kūnui galioja vienoda tikimybe ir klasikinės fizikos, ir kvantiniai dėsniai. Mes vienoda tikimybe esame ir banga, ir kūnas. Aš siūlau pereiti nuo fašistinės lokalinio realizmo ideologijos, kalbančios apie žmogų, kaip apie mėsą arba protingą beždžionę, prie žmogaus kaip sielos, kuri turi nueiti tam tikrą kelią. Koks tas kelias - tik vienas Dievas težino.
2015 m. spalio 21 d., trečiadienis
2015 m. spalio 5 d., pirmadienis
Kalnalyje - „Atbudimo kalnas“
Nuostabiame Vakarų Lietuvos gamtos kampelyje, Kretingos
rajone, netoli
Salantų, tarp Salanto ir Kūlupio upelių esančiame įspūdingame kalne,
kuris žemaitiškai ir vadinamas Kalnaliu, jau kitais metais duris atvers
dvasinės ir fizinės sveikatos centras „Atbudimo kalnas“.

Jau kitamet čia įsikurs dvasinės ir sveikatos centras
„Atbudimo kalnas“, kuriame bus siūmomos aktyvaus poilsio, masažo bei kitos
alternatyvios sveikatinimo paslaugos. Lankytojams bus teikiamos sveiko gyvenimo
konsultacijos, vyks savęs pažinimo paskaitos, meditacijos, jogos užsiėmimai, gongų,
kvapų bei žolelių terapijos seansai, sulčių kokteilių bei liaudies išminties
receptų arbatos degustacijos ir kt.
Čia veiks nedidelė parduotuvėlė, kurioje galima bus
nusipirkti vaistažolių arbatų, Lietuvoje pagamintų eterinių aliejų, medaus bei
jo gaminių, natūralios kosmetikos, bičių vaško žvakių, senųjų baltiškų
papuošalų, siuvenyvų, talismanų, knygų, įvairių ezoterinių prekių. Čia bus
galima keistis knygomis, receptais, senais žurnalais. Keliaujantiems dviračiais
ar automibiliais pasiūlysim žemėlapius su maršrutais į stebuklingas, gydomasias
bei šventas Kretingos, Skuodo bei Liepojos regiono vietas, kurių yra kelios
dešimtys.
Taigi, keliaujantiems ilsėtis į pajūrį ar jau atvykusiems
į Palangą ar Šventąją, jeigu orai neleis mėgautis jūros paplūdimio malonumais,
pasiūlysime užsukti į Kalnalį ir pajausti neįprastą šios vietovės energetiką,
nusiimti įtampą, pataisyti dvasinę ir fizinę sveikatą. Į „Atbudimo kalną“ bus galima
atvykti ne tik šiltuoju metų laiku. Lankytojai čia laukiami ir rudenį, ir
pavasarį, ir žiemą. Nakvynės paslaugų kol kas neteiksime, tačiau atvykusiems į
nprocedūras ir konsultacijas pasiūlysime kur apsisptoti Palangoje su visa šeima,
papietauti ramioje aplinkoje, aplantyti vieną ar kitą šventą vietą, artimiau
pažinti Šiaurės Vakarų Lietuvą.
Kol kas – darbai veja darbą.
Norėtume kuo greičiau į „Atbudimo kalną“
pakviesti pirmuosius lankytojus. Todėl kreipiuosi į svetainės www.kvantinemagija.lt skaitytojus,
draugus FB, į visus kas gali prisidėti prie idėjos įgyvendinimo. Mano sąskaita
SEB banke: LT80 7044 0600 0038 8598 EUR/USD. Gal atsirastų įmonių, kurios gali pasiūlyti statybinių medžiagų ar paslaugu su - ženkliomis nuolaidomis. Taip pat kviečiu atvykti į mano
seminarus bei paskaitas ir tokiu būdu palaikyti idėją.
Ačiū.
Su meile, Gintaras Mikšiūnas
..........
Apie Kalnalį.
Kalnalis įsikūręs vaizdingoje vietovėje, apjuostoje plačių
Salanto ir Kūlupio slėnių.
Tai
Kretingos rajono savivaldybės Imbarės seniūnijos nedidelis kaimas, tarp Salanto
ir Kūlupio slėnių, vaizdingame dešiniajame Salanto krante, aukštumos, kuri virš
jūros lygio yra pakilusi 73 metrus, šiaurinėje dalyje. Salanto upė (Minijos
dešinysis intakas) teka rytiniu kaimo pakraščiu, o Kūlupis – vakariniu. Nuo
Salantų miestelio iki Kalnalio – 6 kilometrai. Kaimas ribojasi su Klausgalvais, Barzdžiais ir
Skaudaliais. Tikėtina, kad gyvenvietės pavadinimas kilo nuo žemaitiško žodžio kalnalis
(mažybinė kalno forma). Aukštumos
šiaurės vakariniu šlaitu į Salanto senslėnį leidžiasi 226 kelias
Kartena–Kūlupėnai–Salantai.
1777
m. ant kalvos, pačioje aukščiausioje aukštumos vietoje (spėjama, kad ant
piliakalnio), pastatyta medinė Šv. Lauryno bažnyčia. Spėjama, kad bažnyčios
statybą inicijavo ir ja rūpinosi kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis. Joje
1801 m. kovo 1 d. buvo pakrikštytas gretimame Nasrėnų kaime gimęs būsimasis
vyskupas, rašytojas, švietėjas, blaivybės sąjūdžio organizatorius Motiejus
Valančius. Bažnyčios knygose jo pavardė užrašyta „Matheus Walącius“.
1882
m. vasarą, trenkus žaibui, ši bažnyčia sudegė.
1883
m. kunigo Simono Jucevičiaus ir parapijiečių rūpesčiu bažnyčia atstatyta. Dabar
ji kryžminio plano, vienabokštė, su 4 bokšteliais. Kurį laiką Kalnalio bažnyčia
buvo Salantų parapijos filija.
1926
m. įkurta Kalnalio parapija. Joje 1936 m. buvo 1315 katalikų. Šalia bažnyčios
stovi 1884 m. pastatyta 3 aukštų medinė varpinė. Bažnyčios šventorių juosia iš
akmenų sumūryta tvora.
Vėliau
Kalnaliu pradėtas vadinti šalia bažnyčios besiformuojantis kaimas.
Nepriklausomos
Lietuvos metais Kalnalis priklausė Salantų valsčiui.
1923
m. gyvenvietėje buvo 12 sodybų, jose gyveno 65 žmonės. Tuo metu čia veikė pašto
agentūra, grietinės nugriebimo punktas, parduotuvė. Sovietmečiu Kalnalis
priklausė Salantų ir Kretingos rajonams, buvo Kalnalio kolūkio centras.
Kraštovaizdis
šiose apylinkėse įspūdingas. Čia 2006 m. Salantų regioninio parko iniciatyva
yra pastatytas 15 m aukščio apžvalgos bokštas, į kurį užlipus atsiveria graži
Salanto senslėnio panorama.
Yra
išlikę pasakojimų, kad karų su švedais metais žemaičiai ties Kalnaliu užtvenkė
Salanto upę. Kai švedų kariuomenė žygiavo Salanto kloniu, vandenį žemaičiai
paleido. Kariai nespėjo atsitraukti ir daug jų nuskendo. Gyventoji sakydavę:
„Pateko švedai mums į nasrus“. Nuo žodžio „nasrai“ yra kilęs toje vietoje
stovintis tiltas per Salantus bei netoliese esančio kaimo pavadinimas
(Nasrėnai).
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)